durklis

durklis: dùrklis sm. (1) [K]; N durtuvas, durklas: Albertas tikt durklį (statinąjį, ištisinį peilį) beturėjo savo rankose LC1884,22. Žvilgterėjimas lyg durklis pervėrė jo širdį prš.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Mark and share
Search through all dictionaries
Translate…
Search Internet

Share the article and excerpts