- durklis
- dùrklis sm. (1) [K]; N durtuvas, durklas: Albertas tikt durklį (statinąjį, ištisinį peilį) beturėjo savo rankose LC1884,22. Žvilgterėjimas lyg durklis pervėrė jo širdį prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.